Atgal

BALTAS LAPAS. TRYS VERSIJOS

2014 12 27 - 2015 01 24
BALTAS LAPAS. TRYS VERSIJOS
Jaunųjų menininkų paroda, skirta Baltijos kelio 25-mečiui


Dalyviai / Participants

EST
Inge Gard (Tuliki Avango)
Saskia Järve
Kristi Kongi
Margit Lõhmus
Holger Loodus
Maarja Nurk
Mai Sööt
Marta Strackas
Olivia Verev

LV
Patricija Brekte
Raitis Hrolovics
Anita Karpinska
Agnese Rudzite-Kirilova
Anatolijs Kirilovs
Neonilla Medvedeva
Magone Šarkovska
Zane Tuca
Sanda Undzena
Oskars Žuks

LT
Kestutis Dovydaitis
Indre Ercmonaite-Jakuceviciene
Joana Kairiene
Denisas Kolomyckis
Kristina Kurilionok
Simonas Nekrošius
Domas Noreika
Mantas Petravicius
Kaste Šeškeviciute
Simona Žilenaite


TRYS IR DVIDEŠIMT AŠTUONIOS VERSIJOS, IR LAPAS JAU NEBALTAS

 

“Baltas lapas – trys versijos” – sakyčiau tai yra netikslumas, klaida. Klaida pavadinime, nes iš tiesų versijų yra net dvidešimt aštuonios! Dvidešimt aštuonios interpretacijos, dvidešimt aštuoni požiūriai, dvidešimt aštuonios įžvalgos, dvidešimt aštuoni pasauliai...galėčiau tęsti ir toliau, tačiau nekantrauju toliau mėgautis skaičiukais. Iš dvidešimt aštuonių atimkime tas tris, kurios pavadinime, ir gausime dvidešimt penkis. Štai šis skaičius ir yra šios parodos, šio teksto ir šių dvidešimt aštuonių pasaulių priežastis. Įžodinkime šiuos skaičius.

Dvidešimt penki – lygiai tiek metų šiemet sukanka nuo didžiausio iki šiol, tris Pabaltijo respublikas, tiesiogine to žodžio prasme, sujungusio įvykio (performanso) – Baltijos kelio.
Trys versijos – tai Lietuva, Latvija ir Estija.
Dvidešimt aštuoni – tai tiek jaunų menininkų pasiryžo pasikrapštyti atmintyje ir savo reminiscencijas perkelti ant drobės, metalo, popieriaus, akmens, įkišti į smėlį ar į šovinio tūtelę, nutupdyti balandžiu ar sudėti į kraičio skrynią. Gražu žiūrėti kaip jauni žmonės per save perleidžia susirankiotus atsiminimus ir pateikia savo versijas – aktualias, įroniškas, pavojingas, ritualines, impulsyvias, šaltas, melancholiškas, liūdnas, nostalgiškas, iliuziškas, jaukias, išblukusias, konceptualias, apnuogintas, drąsias, ramias, žavingas, poetiškas, skaudžias, dvasines, tautiškas, rizikingas, bauginančias, paslaptingas, sapniškas, sielvartingas, desperatiškas, pakylėtas.

Tačiau tai dar ne viskas. Prie šių skaičių gražiai dera skaičius dešimt, nes šalia jaunųjų menininkų savo impresijas išrašė ir dešimt jaunųjų Vilniaus dailės akademijos trečio kurso dailėtyrininkų. Tekstai puikiai papildo kūrinius, išplečia jų erdves, įgilina prasmes, suteikia papildomų spalvų. O kai atsiranda spalvos, lapas jau nebelieka baltas.

Susikibti už rankų šį kartą neprašome (ši karta neprašo). Kaip sakė H. Hesse: „mene galioja belaikiškumas, o ne šiuolaikiškumas“, taigi, palikime stereotipus namuose, pasiimkime po baltą lapą ir mėgaudamiesi belaikiškumu, sukurkime savąją versiją.

Tomas Ivanauskas